Man sakė, kad gyvenimo prasmė – jos ieškojimas.
Bet aš negimiau ieškoti, nes vos atradusi – prarandu.

Nedrįsk talpinti manęs į rėmus.
Aš pabėgsiu.

Toli?

...argi įmanoma nuo savęs pabėgti?

Kai tavo viduje siautėja du vilkai, gėrio ir blogio, o tu nebežinai, kurį šerti, palieki juos likimo valiai.
Tegul ėdasi, pjaunasi, juk vienas vis vien laimės.

Nesvarbu, kada ir kaip, svarbu kodėl.

Ir kai eidamas griūni už kiekvieno žemės gumbo, tu neprarandi vilties, nes prieš akis vis dar matai spalvotą horizontą.

Bent jau man taip sakė.