Liūdnokas monologas

Kilometrai pūgos
Ir pustuzinis vėjo
Įstringa plunksnoje
Praskrendančių žąsų

Tai visa visa
Kuo tikėjom
Prieš šimtmetį
Ir vieną dieną
Tuo pačiu laiku
Užmiega

Tau nebaisu
Kad tuoj
Sustojus laikui
Kai jau nustos
Kalent rodyklėm
Pavargęs žadintuvas
Tau ant lango

Aš krisiu
Strėlėmis
Iš visiškai
Absurdiško
Aukščio

Kol kas dar
Mataruoju
Kojomis virš
Šitos pūgos
Ir krykštauju
Ir krinta plunksnos

Juokinga
Kai galvoji
Rytoj iš jų
Darys pagalves
Parinksiu tau
Manim kvepėsi
Miegodamas

Gal išsipildys
Visos maldos
Vienai dienai

Tik nebijok
Man nebeskauda
Nebeskauda
Nebeskauda
Nebeskauda.
Bastet

2009-09-22 08:06:09

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2009-09-22 20:56:41

Sutinku su zirzule. Saviįtaigos malda. O šiaip visai grakščiai sudėta.

Anonimas

Sukurta: 2009-09-22 13:45:08

Savęs užkalbėjimas.