Liūdnokas monologas
Kilometrai pūgos
Ir pustuzinis vėjo
Įstringa plunksnoje
Praskrendančių žąsų
Tai visa visa
Kuo tikėjom
Prieš šimtmetį
Ir vieną dieną
Tuo pačiu laiku
Užmiega
Tau nebaisu
Kad tuoj
Sustojus laikui
Kai jau nustos
Kalent rodyklėm
Pavargęs žadintuvas
Tau ant lango
Aš krisiu
Strėlėmis
Iš visiškai
Absurdiško
Aukščio
Kol kas dar
Mataruoju
Kojomis virš
Šitos pūgos
Ir krykštauju
Ir krinta plunksnos
Juokinga
Kai galvoji
Rytoj iš jų
Darys pagalves
Parinksiu tau
Manim kvepėsi
Miegodamas
Gal išsipildys
Visos maldos
Vienai dienai
Tik nebijok
Man nebeskauda
Nebeskauda
Nebeskauda
Nebeskauda.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-09-22 20:56:41
Sutinku su zirzule. Saviįtaigos malda. O šiaip visai grakščiai sudėta.
Anonimas
Sukurta: 2009-09-22 13:45:08
Savęs užkalbėjimas.