Laiškas smiltimis jūrai(2)
mano pasaulyje jau ruduo
sidabrinėmis šukomis šukuoja
rudenio laiškais nukloja
nesurenku
su kiekviena diena sunkėja
nebuvau mūsų sode
sako jau žemę obuoliai bučiuoja
šakose voratinkliai maudosi
pavėjui supasi
supasi
laukiu tavo atsakymo į mano smilčių laišką
jūros bangos tyli
ar girdi
kaip dejuoja kriauklėje užrakintas vėjas
noriu kad priimtumei iš mano rankų
atodusius
priimki
paliksiu kranto smiltyse
mano pėdose
rasi
---------------------
užmerkiu akis
jūros bangos arfomis groja
tavo rankų šiluma šoka kartu su manimi
šilko švelnumuose glaustausi
širdimi jaučiu lengvą virpulį
laikas sustojęs
suktuku
vilkeliu
pas tave
su tavim
arfos groja
vėjas sugautas
voratinklių šilkas
supamės
supamės
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-09-20 10:46:08
supamės, supamės...
jautrus pasakojimas: manau, tokį patį įspūdį paliktų ir prozinė versija.
Anonimas
Sukurta: 2009-09-20 07:09:34
...gražūs atodūsiai...supamės...patiko.
Vartotojas (-a): išsišiepėlė
Sukurta: 2009-09-19 20:22:16
atpalaiduoja. priverčia ilgėtis net to, ko nebuvo. ir ilgiuosi...
Anonimas
Sukurta: 2009-09-19 16:47:06
Banguojantis. Vaizdas visada patinka. Žiūriu į eilėraštį, kaip į paveikslą.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2009-09-19 14:24:52
Pajūris visada nuteikia romantiškai, o jei dar šalia Jis...Radau talpių metaforų.Dėkui.