Paėmus seną dukros smuiką,
akordą rudenio sugriežt bandžiau.
Jis buvo liūdnas, darganotas,
skambėjo daug graudžių natų.
Bandžiau sugriežti kitą neiškentus –
saulutės spindulėlį pamačiau
mintis, lyg smuiko stygą patempus,
rudens gražumą išgirdau.
Pirštais stygom prabėgau picikato
lietaus lašeliai ėmė krist.
Dar pora kartų ir stakato
saulutė švietė vis skaisčiau.
Ir nuo legato, lyg glisando
akordai liejosi vilnim.
Vėjelis klausė susirangęs
po sodo grublėta obelim.
Akordai liejosi linksmai, lengvai,
ir medžių lapai šoko valsą,
švelniabalsio smuiko melodija
pakvipo rudenio sodo obuoliais.