***

Apyaušriu išbudinu
Sielon įslinkusią
Mintį.
Raukšlių griovelius
Išjudina
Suskirdusi šypsena.
Ir varsto kūną gėla
Šaltu prakaitu
Bučiuodama...
----------------------
O dangau!

Pamėlę pirštai sugniaužia
Paskutinę įsižiebusią
Viltį...
išsišiepėlė

2009-09-16 21:25:44

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Barabas

Sukurta: 2009-10-30 10:16:22

Po brūkšniu skausmigai. O iki jo šviesiau, dayg šviesiau:)

Vartotojas (-a): Ražas

Sukurta: 2009-09-17 14:14:51

Įtaigu ir stipru, nuoširdu, betarpiškai atverta jausmo gelmė. Tarsi skęstantis už šiaudelio...

Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo

Sukurta: 2009-09-17 11:09:26

...viltis miršta paskutinė...Pasiimsiu kaip VILTĮ. AČIŪ.

Anonimas

Sukurta: 2009-09-17 08:49:17

...labai artima.Įtaigu ir stipru.
Viltis visada išliks, manau ir iki paskutinio atodūsio...Ačiū.

Vartotojas (-a): semema

Sukurta: 2009-09-16 22:27:49

per kančias į žvaigždes... :)

Anonimas

Sukurta: 2009-09-16 22:07:40

Trūksta viduriniojo eilėraščio segmento – kas nutiko, kad po brūkšneliais tokia reakcija. Tačiau tai skatina vaizduotę, kurinys ne tik kad nieko nepralošia, bet netgi laimi.
Jausmas perteiktas vaizdžiai, netgi stipriai.