Santrauka:
mirtį nugalėti lengviau, nei meilę....
tave sukūrė magiški troškimai
iš vėjo, liepžiedžių ir nemigos naktų,
iš ryto taurės išragauto vyno
ir rūko glėbio, kuriame dūstu.
iš mūsų žodžių - didelių, mažyčių,
iš paslapties ekrano virpėsių,
kad aš galėčiau tavo sielą vytis
tirštoj galaktikoje vieną tarp kitų
po pakilimo seka kartais skrydis
atgal į uolą dūžtančiu garsu -
tave šarvoju salėje pavydo
bet tam karste šiandieną aš, ne tu
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Ferrfrost
Sukurta: 2009-09-16 18:03:15
Skaudžiai ir pyktai. Mintimis jį į kartstą:/
Anonimas
Sukurta: 2009-09-15 17:25:40
nuostabu. dėsiu į mėgstamus
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2009-09-15 16:56:06
Į tą karstą reikėtų šarvoti Jį ir užkalti taip stipriai, kad niekada savęs neprimintų. Ant karsto padėti juodą rožę, peržegnoti ir pakėlus galvą nueiti.
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2009-09-15 14:46:24
nuostabiai...
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2009-09-15 13:16:35
įdomu, išgyventa, labai patiko - į mėgstamiausius
Vartotojas (-a): moli
Sukurta: 2009-09-15 10:29:35
eilės pilnos tikro moteriško skausmo. Melodingas ir geliantis suvokimas
Vartotojas (-a): Mlle Rien
Sukurta: 2009-09-15 07:06:31
paskutinioji eilutė verta pripažinimo. Visas kūrinys įdomus.
Anonimas
Sukurta: 2009-09-15 06:32:20
labai patiko