Santrauka:
norėčiau atsikratyti nepadalintu jausmu....
gesinai cigariles į mano pavargusį protą:
nesimatė skylių, bet supliuško galvos dangalai.
o toks lengvas buvai, atsikratęs eilių dovanotų
iš romantiškų frazių, kurias patyliukais rinkai.
aš silpnai pasirengus iš tavo stipruolių palydos,
kartais man patapšnodavai,- aš lyg cukrinė tirpau.
bet dabar tik gailiuos neturėjusi vakaro skydo
ir kad rytą lyg geiša nuolankiai šypsodavaus tau.
gaila mūsų rausvos pakelės šnekėsių kumelaitės,
tamsiaplaukio šuniuko Martyno prie upės žiočių.
man pritrūko kerų,kad išliktum lipšnus ir apkvaitęs -
o dabar trūksta nuodo,kad amžiams numirtumei tu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-09-12 17:53:10
Nuodo gal nereikia:) O šiaip poetiška. Meistriška ranka:)
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2009-09-12 17:02:45
tema - skaudi. Patiko įvaizdžiai... :)
Vartotojas (-a): Ferrfrost
Sukurta: 2009-09-12 15:39:41
Žmonės negalvoja nieko ir trypia kitų jausmus, bet patyjėkyt ir tas žm9ogus kentės, nes už blgą geru neatsimoka likimas...
Tokiam ir aš tik mirt palinkėčiau... Moterys nelaimingos, nes vis isimyli tai pataloginius egoistus, tai jausmų atrofijos kamuojamus žmonęs.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2009-09-12 15:22:49
Tarp meilės ir neapykantos, berods, tik vienas žingsnis.Žiauroka, bet gerai sudėta.