iš rudens

nupuškavo ežiai iš vasaros į rudenį
dūzgia iškopinėti aviliai
vis tyliau vis tyliau

iš rudens į vasarą lietum sugrįžta
minties pūkelis
išskridusios vilties
Cieksas Žalbungis

2009-09-11 22:14:04

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Ferrfrost

Sukurta: 2009-09-12 15:54:20

Jautri pabaiga. Daug kas žiemos miegu dabar užmiega, ir gamtą, ir mus slogulys apims, bet tai skatina į viską pažiūrėt giliau

Anonimas

Sukurta: 2009-09-12 11:06:36

Taip ir matau kyburiuojančią minties plunksnelę virš jautraus delno...

Vartotojas (-a): radaa

Sukurta: 2009-09-12 10:20:28

'minties pūkelis...'

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2009-09-12 08:23:57

Labai gražu, kol saulėtas ruduo:)

Anonimas

Sukurta: 2009-09-12 08:01:41

Patiko antrasis, bet pūkelis bijo lietaus:)

Vartotojas (-a): FanTazy

Sukurta: 2009-09-12 00:11:05

Trumpa ir labai gražu. Bet ir vėl man labiausiai patiko antras stulpelis.

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2009-09-11 23:43:27

...abu labai gražiai jungiasi - rudeniškos gamtos paveikslas ir nuotaikos spalvos...paryškina vienas kitą...

Vartotojas (-a): Astra

Sukurta: 2009-09-11 22:57:22

Subtilu...

Anonimas

Sukurta: 2009-09-11 22:27:28

Pirma eilutė labai faina:-)
Optimistinis darbas. Nors ir atėjo ruduo, bet vis tiek viltis ten, kur šilta, bėga.

Anonimas

Sukurta: 2009-09-11 22:24:05

Pasidariau sentimentalus, bet prieš puškuojančius ežius (o jei dar galvotum, kad bandomis) ir tyliai dūzgiančius bičių namus kitaip neišeina. Rudenio metas man vis skamba vinim ir kiekvienas toks smūgis vis giliau ir giliau...