Fizika man nesiseka, bet kad gyvenimas ritmingas, tuo jau spėjau įsitikinti. Buvau pakilime, kilau ir buvau pasiekusi viršūnę. Aukštai gyvenau. Todėl kritau irgi žemai. Atsimušiau į beprasmybės vartus. Ką reiškia sunku, jau supratau.
      Išėjimas, pasitraukimas, pabaiga niekada lengvai nepraeina. Visada sunku, o žaizda gili. Todėl po visko lieka randai, kurie byloja apie gyvenimišką patirtį.
     Sako, viltis miršta paskutinė. Ir būsiu kvailė, bet gyvensiu viltimi, nes jeigu ne, tuomet niekada, niekur, niekaip. Likimas ir Laikas sutvarko viską, sutvarkys ir mūsų gyvenimus.
     Šiandien man vienas žmogus pasakė: „Dievas siunčia sunkiausius išbandymus tiems, kuriuos labiausiai myli“. O kad taip ir būtų...
     Kitas protingas žmogus man šiandien pametė mintį, kurią tikriausiai turėčiau išrašinėti savo kambaryje, nes žodžiai verti aukso. „Kai Dievas uždaro duris, kažkur atveria langą". Ieškosiu to lango ir šventai tikiu – rasiu.
      Nebūsiu silpna, būsiu stipri. Ir tegul viskas, ką išgyvenu ir per ką praeinu, gyvenime mane sustiprina, verčia dar labiau eiti pirmyn, dirbti ir siekti savų tikslų.
      Svarbiausia, ką supratau šiam gyvenimo etape, yra tai, jog visko turėti negali. O ir tavęs visiems nereikia. Maximalizmas man kaišioja koją kiekviename žingsnyje.
      Pasitraukimas. Lengviausia išeitis. Silpnųjų požymis. Silpna nesu. Būsiu stipri. Turiu tokia būti. Kol yra gyvenime tokių nuostabių žmonių, gyventi verta. Dėkoju visiems Jums, kas suteikia vilties, kas neleidžia pasitraukti, kas ištiesia ranką, kas leidžia save vadinti Sielos Dvyniu. Žmonės, jūs esat nuostabūs.
      Gyvensiu viltim. Gyvensiu dėl tos savo Gyvenimo Žvaigždės. Dirbsiu, eisiu pirmyn, ir ateity jūs apie mane dar išgirsit. Neklauskit kur, kaip, kada, kodėl tiesiog darysiu viską, kad gaučiau tai, ko noriu. „Užsispyrėlės nesutramdysi“. Vis dėlto tu buvai teisus, manęs nepažabos jokios gyvenimiškos audros, nors šįkart – uraganas.
      Gyvensiu, lauksiu ir eisiu pirmyn. Dėl savęs, dėl Tavęs ir dėl to, kad gyvenimo tuščiai švaistyti nesiruošiu, dėl to, kad kada nors galėčiau tvirtai pasakyti, jog mano gyvenimas buvo prasmingas.
      Žvaigždė krito. Bet Žvaigždė pakils.
      Kur mane rasti – žinai. Rasi turbūt visada... O man Tavęs niekas nepakeis.
      „Sparnus surasti mes trokštam“. Surasim, tikiu.
     O blogiausia, kad... M
                                             Y
                                               L
                                                 I
                                                   U