Lieptas išdžiūvusiai upei:

Man per garsu
Nuo tylos tvinksnių,
Miglom ore plevenančių
Ir tavo sausrą glostančių, kedenančių

Man per vėsu
Nuo vėjo virpsnių,
Bangas smėlingas keliančių
Ir mūsų plaukus plaikstančių bei veliančių
_ _ _ _
Draugystę tolimą dar menančių

Upė sudegusiam lieptui:

Man nejauku
Nuo nekaltybės žvilgsnių,
Tavy rusenusių
Ir mano sausroje žiojėjančių, gyvenančių

Man neramu
Nuo vėjo virpsnių,
Į tolius svetimus tave sraidinančių
Ir skaudžiai mane glostančių,
Pilka migla rusenančių
_ _ _ _
Draugystę tolimą aidais skardenančių