- Oi, įkritau į kažkokį  nematytą daiktą!
    Girdžiu keistus garsus. Minkštomis samanomis kažkas vaikšto, kalbasi. Žinau, kad tai ne mano pelkutės gyventojai. Jie tokių garsų neskleidžia. Darosi baugu. Atsimerkiu, nes reikia apžiūrėti į kokius spąstus patekau. Esu tarsi duobuteje. Ne, tai ne duobutė. Gal tai kelmo kiaurymė? Tai, kodėl šio kelmo vidus švelnus, slidus, baltas ir juda? Bandau išropoti. Nuslydau vėl atgal.
     Staiga ant manęs pasipylė uogų lietus. Krinta ir krinta. Atsiminiau mamos pasakojimus apie uogautojus. Taip, tikrai tai jie. Pamatau dideles mėlynas akis. Mane stebi su dideliu susidomėjimu. Atsiranda dar vienos akys. Pasigirsta juokas.
     Kaip norėčiau su jais susipažinti ir papasakoti apie save. Tada jie žinotų, kad aš driežiukas. Mažytis driežiukas, kuris gyvena urvelyje po kelmu. Mano kelmas taip gražiai apaugęs samanomis. Ant šių samanų sugulę spanguolės rausvina savo šonelius prieš saulutę. Skuba jos įrausti, nes po pietų saulutę paslėps pušelės šešėlis. Toliau po pušele išdygo lepšių šeimyna. Iškėlė galvas aukštai, kaip gerbėtroškos. Oi, surinks į krepšelį žmonės. O gal liks čia, kol tirpte sutirps?
    Aš čia ne vienas. Aplinkui ulba paukščiai. Kartais pro šalį prabėga kiškutis, stirnelių šeimyna. Kartą buvo užsukęs, net briedis su didžiuliais ragais. Geriausias mano draugas yra gluodenas. Jis taip pat driežiukas, bet į mane visai nepanašus. Žmonės galvoja, kad tai maža gyvatėlė. Jos bijo ir mano, kad ji nuodinga. Tačiau, tai tik driežų šeimos atstovas. Kūna dengia žvynai - čerpelės. Mano kojelės tokios vikrios su kibiais pirštukais, o jis jų neturi. Dar mes turime akutes su judriais vokelias ir ausytes. Na, gal tiksliau membranas. Štai, kaip matote visai mes nebaisūs ir nenuodingi.
    Mano spąstai ima judėti ir svirti. Aš jau laisvėje. Bėgu į savo namučius. Urvelyje taip gera ir ramu. Širdelė dar dūksta, bet baigiu aprimti. Dabar galiu mąstyti ir prisiminti mamos pamokas. Nusiraminu. Suprantu, kad buvau papuolęs į daiktą, kuris vadinasi kibirėliu. Manęs niekas negaudė. Aš buvau neatsargus ir į jį įkritau. Gerai, kad žmonės buvo supratingi ir man nieko nenutiko.