Pageltus nuotrauka – čia tėtis ir mama,
Ant kelių aš kaštoną graužiu.
Per mano kūną nubanguoja šiluma...
Daug sudegė ant metų laužo.
Žarstau aš pelenus. Kai ką juose matau:
Vaikystės debesis ir dangų.
Rugiai – paklyst gali, ir rugiagėlių daug,
Pūškuoju lyg per mišką tankų.
Kažkur labai aukštai virvena vyturys
Tarytumei ore pakibęs.
Ir kas atimti gali? Kas išdrįs,
Kai šitiek daug šventos ramybės?
Grįžau į praeitį. Gal sapnas? Užmigau?
Ant stalo nuotrauka. Aš vienas.
Kaimynas muziką įjungė. O dangau!
Atrodo, dreba namo sienos.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-09-05 06:59:18
...gražus Prisiminimas. Teka praeities Akimirkos dažnai į mūsų širdis, greitas tas gyvenimėlis...
Vartotojas (-a): Ferrfrost
Sukurta: 2009-09-04 18:17:15
Ak, vaikystės nuotraukos, jos tikros ir šiltos. Gera skaityti nuoširdų darbą iš prisiminimų:)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-09-04 17:55:10
...prisiminimai šviečiantis meile...švelnusis trapumas ...lyriškai tyrai nuskambėjo...
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2009-09-04 16:58:34
Dėkoju, Svyruokle, ir aš prisiminiau savuosius. AČIŪ :)