Grįžtama prie visko, kas jau buvę,
Sutrikau – praėję metų šitiek,
Tiktai toksai pat gailus mėnulis
Kaip paminklas liko meilei šitai.

Nesvarbu mėnuliui... tyliai kuičias
Po sapnų ir norų juodą maršką,
Mano širdžiai jis šią naktį kurčias,
Nors, sakai, atrodo toks nekaltas.

Nesvarbu... penkias žvaigždes rugpjūčio
Už minutę pasakos parduočiau,
Su tavim išmokau nesirūpint,
Su tavim išmokau nesiguosti...

Ar nekeista, metų tiek praėjo,
Tu grįžti – aš ištirpstu jaunystėj,
Kaip ilgai tokios nakties norėjau,
Kaip bijodavau darkart suklysti.