O miela sese, tau laišką ilgesiu rašysiu,
Dangaus šviesias žvaigždes tau nuraškysiu –
Tik neišeik, tik nepalik manęs vienos,
Skaičiuoti begalybę ilgumos ir platumos.

O sielos drauge, lig mirties branginsiu
Tave ir tavo meilę ilgesy brandinsiu,
Tik neužgesk, tik būki savimi –
Tave globosiu, glausiu širdimi.

O miela fėja mano sodo ir širdies,
Tavęs klausysiuos lyg tylios nakties –
Tik neužmiršk, prašau, tavęs ilgiuosi,
Kaip ilgisi vandens žaliasis gluosnis.

O mano varge, ką gi tokio gero padariau,
Kad per klajones tavo sielą atradau –
Kai tu suklupsi, aš tave pakelsiu,
Priglausiu, sušildysiu ir remsiu.

O mano saule, gimtos šalies buveine,
Tavęs ilgiuosi, kaip motulės krauto kraičio –
Tik, nesupyk, maldauju, kad tavim kvėpuoju,
Tik nenustoki būti savimi, mieloji.

O mano deimante, pelenuose atrastas –
Esi man džiaugsmas, ilgesys ir gimtas raštas,
Dėkoju Dievui, kad tave radau,
Be galo ir be krašto pamilau.

O mano džiaugsme, giedrų dienų svajone,
Ateina laikas ruoštis į kelionę,
Diena kita , ir susitiksim vėlei,
Vėl juoksimės, plepėsim lyg pašėlę.