Negaliu šaukti
bekraštis vandenynas atėmė saulę.
keturios paskutinės valandos
stingdančio šalčio
ir nekalto lietaus
tol kol pabėgau...

Neatrastas rytojaus,
suplėšytas, su kraujuojančiomis rankomis.
Melsdavausi dažnai –
to reikalavo papročiai.
Tu niekada neatleisi...

Garsus juokas,
aidintis ir pasikartojančiai duslus.
Nusižudyčiau -
per daug lengva...
Melancholiška tyla.
Akys
veda paskui tuštumą
...sudegiau gyvas...