Santrauka:
Apie vartotojišką patogų mūsų pačių susikurtą „kišeninį" Dievą.
Aš skambinu skambinu - skamba
Sistemų Viešpačiai įausti į mano būties dienotvarkę
pukši stena griežia man šlovę.
Grikši laikas tarp sugalvotų blakstienų -
monotoniškas dieviškas skausmas.
Aš skambinu skambinu - skamba -
O Kupreliui naktis -
Tyli tyli varpai ir griežlelės,
Kai sistemos supyksta,
Ulba sprogsta greitėja
Nemonotoniškas skausmas:
kaip sutaikyt save su mirštančiu kūriniu
Dievu...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Ferrfrost
Sukurta: 2009-08-30 13:56:35
Gilus ir itraukiantis. Filosofiska asmenybe esate - zavu! :-)
Anonimas
Sukurta: 2009-08-27 17:28:52
O Kupreliui naktis...
Nuo vidurio užkabino, įtraukė, nusinešė. Patiko.
Anonimas
Sukurta: 2009-08-27 14:25:10
...giliai išjausta. Patiko.
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2009-08-27 13:36:06
Taip su tomis blakstienomis ir Viešpačiu, belieka tik nuspausti skambutį:)
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2009-08-27 13:18:56
kaip sutaikyt save su mirštančiu kūriniu
Dievu...
pagalvoju - kiek vertas žmogaus gyvenimas, jei (mano atveju) ištisus 9 mėnesius galima sutalpinti į vos 7 žodžius.
Labai geras ir išraiškingas kūrinys :)
Vartotojas (-a): boružė
Sukurta: 2009-08-27 12:51:49
Pritariu Žibuoklei...
Anonimas
Sukurta: 2009-08-27 12:04:19
Sujaudino antroji dalis kūrinio:)