Pasemki tyro, šalto vandenėlio
ir sielą tu ištroškusią pagirdyk –
Taip pasiilgau aš padangių mėlio,
Taip pasiilgau aš lietaus – mane suvilgyk...

Atrieki duonos riekę – pamaitinki,
Išvargusi širdis ramybės prašo –
Meldžiu, tu nuo pečių manų nuimki
tą naštą. Pavargau ją nešus...

Ir šilumos man duok nors truputėlį –
Sužvarbęs kūnas ledkalniu pavirto...
Tu sugrąžink mane gyvenimui ir vėlei
leisk pailsėti nuo skriaudų patirtų.

Todėl prašau, ištroškusią pagirdyk
ir alkaną tu duona pamaitinki –
Tik nekalbėk ir man širdies nevirkdyk...
Priimk mane... Paklydusią sutiki...