iššlakstytas
...
iššlakstytus debesų pūkus
rytoj suminkys vėjas
raudonai
mirga dangus
šį vakarą
dieną tylėjau
ateitin nuskendęs
po švento prašymo atsikabint
einu iš savęs dangiškon mintin
skausmas gimdys nemigą
kūnas bejausmis
verkiu be ašarų
saulėlydžiu
be skausmo
išsišlakstęs
...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-08-25 07:42:45
Perteikta jausminė būsena, tik (pasikartosiu) aštuntojoje eilutėje paskutinis žodis prašosi pakeičiamas kiek subtilesniu žodžiu:)
Vartotojas (-a): Ferrfrost
Sukurta: 2009-08-24 14:23:15
Skausmingas ir gražus. Man tai jau poezija. Ger raiška, viska atvirai bet nebanaliai išsakyti. Nuoširdus. Imu pas save, nes tai man artima.
Anonimas
Sukurta: 2009-08-24 12:23:42
Labai gražus kūrinys.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2009-08-24 12:08:03
Žinojimas, kad būsenos irgi laikinos, tas susiliejimas su saulėlydžiu stebuklingai apramina, kai einu iš savęs dangiškon mintin .
Betarpiškai gražiai būsenos momentas apsakytas.
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2009-08-24 11:39:33
aga,verkti saulėlydžiu-originalu.
:)
Anonimas
Sukurta: 2009-08-24 10:57:35
Labai tiesiogiai surašėte arba gana tiesmukiškai atkūrėte jauseną, manau, kad būna akimirkų, kai tiesiog norisi rašyti taip, tarsi pirštu prikišamai kitam parodyti, jei jau negirdi:) bet to reiktų vengti:)
bet štai:
"kūnas bejausmis
verkiu
saulėlydžiu
be skausmo
išsišlakstęs" - žymi atvirumo momentą, kuris skaitytoją jaudina...
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2009-08-24 10:47:20
Aš aštuntos eilutės ketvirtam žodžiui ieškočiau pakaitalo - man jis krinta iš konteksto.
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2009-08-24 10:32:32
Autorius giliai, kaip visada. Tik šįkart dar ir graudžiai. Ką begaliu pasakyti - nuostabios mintys. Tik kiek neišgryninta, per daug žodžių. Bet širdy nusistovi ir išsigryninna savaime :)