Negaliu užmiršti
Į purvą krentančios nesėkmės ašaros
Prasikalusios iš po akmeninių kiautų
Ir išauklėjusios mane kaip žmogų
Išbrandinusios kaip moterį
Pažadinusios mylėti
Ir laukti
Čigonišku rimtu plakančios širdies.

Prikėlei mane gyvenimui
Ir išnykai bedūžtančiuose į skruostą žmonėse
Modamas atsisveikinant:
Slowly, my sweet, slowly...
-
Skubėk lėtai
Tau viskas priešaky.

Vėl gydausi vynu ir prisiminimu
Būsimos ateities belaukiant
Kažkur
Kažkada
Vėl sveikinsime vasarą
Spausdami vienas kitam ranką.


****
Vaikštinėja medžių viršūnėmis saulė prieš pasitikdama naktį.
Vasara, dar galiu tave paliesti blakstienų plazdenimu.
Galiu tavęs įkvėpti.
Įsigerti.
Pasigerti.
Tik negaliu užmiršti.