Aš einu paskandint savo nuodėmės,
Skaudžiai dega saulėlydžiu akys.
Pasiklydę skenduolių vėlės,
Šnabždesesiais lydi žingsnius į vakarą.
Buvo aidūs laukų valiavimai.
Smilko burtai vainikžolių naktį.
Byra tyliai nutrauktas mergautinis rožinis,
Išsisėja šermukšnių kekėmis...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2009-08-18 21:43:26
... aš tyliai paskaitysiu, nes aš ne Veronika... o garsiai gerai skaitosi
Anonimas
Sukurta: 2009-08-18 17:07:42
...stipriai išraudota gėla...palietė. Puikus kūrinys.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2009-08-18 12:51:58
Labai gražu. Patiko, ypač pirmų ir paskutinių dviejų eilučių išraiška. Subtiliai susišaukia net ir su Joninių tradicija - supintų vainikžolių plukdymu...
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2009-08-18 10:57:31
,,Išsisėjo šermukšnių kekėmis..." - taip į rudenį einame, su rudeniu..patiko.