Raktažolių kankalų  dūžiai
Mano pėdų įspauduos smėlyje aidi.
Drungnu vakaru ateinu,
Pavogusi upės tėkmę iš molino kranto.
Nešuos suspaudusi saujoje meldus ir vandenis.
Paluko lėtos žuvys tarp pirštų,
Ritas likimo vagele akmenėlių maldos šaltos,
Delnuose kaip akivaruos grimzta.
Sulijo žvaigždėm į širdį visas rugpjūtis ...
Jau neateisi jų rinkti rugiapjūtės dulkių skalsą nupurtęs.
Visos meilės paslaptys amžiams liko
Tavo juodų plaukų naktyje...