Aš – Moteris.

Aš gulbė laukianti tavos giesmės – tavęs.
Aš Andromedos ūkas, užklojęs paukščių taką.
Aš ta daina, nutolstanti nakty rudens
Ir vėl artėjanti – džiaugsminga ir patrakus.

Aš nuodeminga, nuostabi, karšta.
Aš tavo kraujas, tavo naktys klaikios...
Neatrasta sala, nesuprasta,
Saldi kančia, aistroj apsvaigus.

Esu medaus saldumas ir nuodų kartybė...
Gyvatė, žaidžianti tavuoju likimu...
Tava akių šviesa ir beprotybė –
Esu aš visa tai, ko trokšti Tu.

Aš – Moteris...