Ateis į mano tėviškę rugsėjis
Siauru, duobėtu lauko keleliu.
Atskridęs linksmas pataikūnas vėjas
Prikrės jam raudonšonių obuolių.
Ateis į mano tėviškę rugsėjis,
Į klasę kvepiančią vaikus sukvies.
Ir tarsi geras, rūpestingas tėvas
Iš vadovėlių tyliai prakalbės.
Ateis į mano tėviškę rugsėjis –
Priimti grūdą pasiruoš dirva.
Tad ruoškis, mokytojau, naujai sėjai,
Kad gėriu sužydėtų Lietuva.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Moralistė
Sukurta: 2009-08-13 22:56:20
Nesu kokia nors i6skirtinė mokytoja. Tiesiog stengiuosi palikti pėdsaką . Kaip sekasi - tegul vertina kiti.
Esu tikra dzūkė. Galiu padzūkuoti :
Ateis in mano tėviškį rugsėjis
Siauru, duobėtu kaimo kelaliu.
Atlėkis linksmas pataikūnas vėjas
Prikrės jam raudonšonių obuolių.
Ateis in mano tėviškį rugsėjis,
In klasį kvepiancių vaikus sušauks.
Ir kap tas geras, rūpescingas tėvas
Iš knygų cykiai ims ir jų paklaus.
Ateis in mano tėviškį rugsėjis.
Priims jau grūdus žamė paruošta.
Tai rankis, mokytojau, naujai sėjai,
Kad gerumu žydėt mūs Lietuva.
Va, ir padzūkavau. O dėl pirmos eilutės - tai noras suaktualinti rugsėjo atėjimą - juk kartojimas, kaip žinote, tokį efektą duoda.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-08-13 18:08:05
su patosu , bet be jausmo
Anonimas
Sukurta: 2009-08-13 17:48:27
Norėčiau būti tokia mokytoja kaip Jūs.
Šįkart negeras tas pirmos eilutės kartojimas.
Anonimas
Sukurta: 2009-08-13 14:02:56
nuo pat pradžių jau aišku kad autorė mokytoja
va jei esat dzūkė tai geriau padzūkuokit apie tuos grūdus ir dirvas
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2009-08-13 13:50:36
Ėmė ir "pasijautė" man, kad jau tikrai ruduo ant nosies.
Pataikūnas vėjas >> klišė.
Patiko.