Mano likime,
Tu dairais taip pro šalį,
Man baisu, kad pralėksi
Nė nematęs manęs
Kaip pro šulinį seną
Prakeiktame kaime.
Aš verkiu prie koplyčios,
Verkiu,
Tujoj juokias vaikystė paika,
Pažadėjus negrįžti.
Nykuma.
Nebeteikia džiaugsmo dobilai
Ir senukas su savo sūnum,
Meškeriojantis
Laimę.
Ką darau negerai
Ar man ką negero
Padarė?
Ne viena aš, žinau,
Dar turiu ir draugų,
Ir mama namuose
Kartais laukia,
Tik baisu, kaip baisu
Būtent šiandien žiūrėt,
Kaip gyvenimas
Plaukia.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-08-09 18:27:13
Atviras intymus žvilgsnis į save... Patiko. R.
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2009-08-08 20:34:30
Nepatiko prieš paskutinė strofa. Yra keletas labai patikusių eilučių :)
Anonimas
Sukurta: 2009-08-08 19:12:15
A kodėl būtent šiandie?
Pirma strofa nepatiko. Jei ne ta pradžia, puikus darbas. Subtiliai, tačiau emocija išreikšta.