Sudėlioti sapnai į lentynas,
skambant melancholiškai vakaro muzikai,
kai lengvi dailininko potėpiai
sukuria dar niekam nematytą rytojų
iš svajonių ir norų...

Ore tvyro laukimas,
vos juntamai pesmelkiantis vandenyno ošimą
ir šaltos kavos skonį.

Likę tik keli pėdsakai,
nespėję pavirsti istorija...

Tamsiai raudoni debesys
egoistiškoje kelionėje
lydi lyg seni ir nereikalingi prisiminimai,
be kurių nebūtų šilumos.