Kai naktį liksi miegoti ant Baltojo kalno...
Atskrisiu į tavąjį sapną mažu drugeliu.
Suksis nakties padangėj Grįžulo ratai
Pažvelk, būsiu viena ryškiausių žvaigždžių
Prisiliesiu prie vienišo tavojo sapno
Lengva plaštake laimingų dienų bėgime.
Kantriai lauksiu ir sergėsiu miegą,
Apglėbus gėlėta svajonių sapnų skarele.
Tegul skleidžia sparnus tavosios viltys
Vien balčiausiais likimo žiedais.
Dovanosiu ramybės ir gėrio palaimą
Kartu su pirmaisiais aušros spinduliais.
Iš skaidriausių ryto rasos lašeliukų
Svajonių vėrinys kasdien tave lydės
Aš šaltu deimanto lašeliu priglusiu,
linkėdama tau didelės sėkmės.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2009-08-07 22:22:41
Toks nuoširdukas...
Vartotojas (-a): Neko_me
Sukurta: 2009-08-06 12:57:47
paskutiniame posme susipynę žodžiai.. tam kad suprast, tenka porą kartų perskaityti
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2009-08-06 12:20:05
''dovanosiu ramybės ir gėrio palaimą...'-kaip tauru!tik gaila, kad drugeliai naktimis neskraido (nebent sapne)
Anonimas
Sukurta: 2009-08-06 07:42:36
Gražūs jausmai. Ir pakankamai skambus.