Amžinybės kopomis

Santrauka:
2009 08 01, Nida
Vakarėja –
Saulė po banga
Meilės svaiguliu.

Tu tvirtai stovi –
Pašauktas,
O gal įkvėptas –
Regi jūrą,
Irgi kažkur ten...
Labiau negu aš –
Bangos skalauja kojas.

Leisk palaiminti –
Su meile alsuoju
Vėjo
Genamus
Žingsnelius.

Tu irgi žengi
Amžinybės
Kopomis.
O dabar

2009-08-05 17:40:06

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2009-08-06 09:33:55

Gražus susiliejimas su gamtovaizdžiu sukelia ir didumo įspūdį, ir palaimingą įkvėpimą filosofiniam blykstelėjimui. Patinka toks natūralus poetinis pajautimas...

Vartotojas (-a): klevas

Sukurta: 2009-08-06 08:26:10

Grakščiai, bet tvirtai. Amžinybės kopomis.

Vartotojas (-a): Medis

Sukurta: 2009-08-05 21:08:13

Oi ,kaip užsinorėjau prie jūros pabūt...

Anonimas

Sukurta: 2009-08-05 19:13:53

Va maždaug taip ir reikėtų kalbėti apie meilę – švelniais potėpiais, paliekant daug tarpų – ertmių vaizduotei. Subtilūs jausmai.

Vartotojas (-a): Žiogas

Sukurta: 2009-08-05 19:11:48

Nesupratau pirmosios ir trečiosios strofų(Vakarėja saulė svaiguliu?, Alsuoju žingsnelius) ir antrosios strofos paskutiniųjų dviejų eilučių. (Labiau negu aš - / Bangos skalauja kojas.)

Tačiau patiko paskutinioji dalis :)

Anonimas

Sukurta: 2009-08-05 19:02:13

Ramybe alsuoja, tačiau norėtųsi daugiau išpildymo :)