Kai gražuolis Liudas ėmė lankyti Zonę, visi miestelio vaikinukai pasitraukė ir grįžo prie savo mergaičių. Visi netruko pastebėti, kad ir Zonei Liudas patinka. Todėl ir nebėra prasmės tarp jų maišytis. Zonė nebe jiems. Ji Liudą išskyrė iš visų, tik su juo bendrauja ir norėdamas tarp jų neįsisprausi. Šokiuose Liudas nuo Zonės nesitraukia, sekmadieniais po pamaldų miestelio gatve tik abudu vaikšto, saulėtom popietėm pievomis braido ir vakarus ant suoliuko po Zonės langais kartu leidžia.  Jeigu kuris iš vaikinų anksčiau ir tikėjosi merginos palankumo, dabar, matydamas juos taip artimai bendraujant, visai prarado viltį.
O Liudas nesnaudžia. Ne tik, kad lanko, bet ir stengiasi Zonei įtikti. Pasistatęs savo kambarėlyje varstotą, iš uosio lentelių sumeistravo gražią dekoratyvinę su įmantriai išpjaustytais „karnyziukais“ ant sienos pakabinamą spintelę žadintuvui: su stiklo durelėmis ir mažyčiu stalčiuku apačioje. Nušveitė, nuglūdino stikliniu popierium, rudai nudažė ir nulakavo. Kai Liudas ją pakabino ant sienos, o Zonė į spintelę įdėjo žadintuvą ir uždarė stiklines dureles, tai atrodė lyg sieninis laikrodis. Gražu pažiūrėt.
Ši dovana - tai pirmas Liudo savarankiškas darbas, sugrįžus į miestelį. Vėliau buvo padaryta pora apvalių su gražiai išpjaustytomis kojelėmis stalelių gėlėms ir dvi gražios su aukštais atlošais kėdės. Liudas dirba ir dovanoja Zonei, o ji laiminga ir negaili bučinių.
Vaikinui Zonės bučiniai ne tik padėka, bet ir įvertinimas, atsakas į jo lūkesčius. Ar tik ne ji bus Liudui skirta? Ar tik ne čia surado jis savo meilę ir laimę, su kuria jam lemta likti visam gyvenimui? Su tokia mergaite jis pasiryžęs nors šiandien žengti lemtingą gyvenimo žingsnį, vesti ir atiduoti save į Zonės rankas. Kad tik ji sutiktų už jo tekėti... Tai tik Liudo svajonės, o ką galvoja ji pati, tai dar teks išgirsti iš jos pačios lūpų.  Bet yra dar laiko. Artinasi ruduo, paskui ilga žiema ir vėl pavasaris, vasara. Viskas dar prieš akis, bus dar tiek ir tiek vakarų, bučinių. Kol kas viskas taip gražiai klostosi, nėra ko skubėti užbėgt įvykiams už akių. Jeigu Zonė jam skirta - tai ir bus jo.