O vis dėlto...

Santrauka:
Nedėkite čia jokių skyrybos ženklų
Tada buvo šalta
Galbūt
Per daug
Mes matėm
Ir tylėjom
Kai niekas krito
Man neskaudėjo
Širdies
Tavo pasaulyje
Neliko
Nė trupučio
Negausi
Tu
Tyliai bėgai
Bet pėdsakai išnyko
Sniege
Tu ištirpai
Žvakės liepsnoje
Sudega viskas
Tik ne aš
Ten buvau
Nes skaudėjo
Kai kritau ant sniego
Visai nuogas
Bėgau nuo tavęs
Nes buvo gėda
Dėl savęs
Palikau šią vasarą
Gruodį
Speigas kando
Tada buvo šalta
Galbūt
Per daug
tatoo

2009-07-30 16:06:04

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Ferrfrost

Sukurta: 2009-07-31 15:21:32

Skaudus ir tikras. sukelia ir man apie daug ką prisiminimus...

Vartotojas (-a): semema

Sukurta: 2009-07-30 17:53:32

pėdsakai išnyko
Sniege
Tu ištirpai
Žvakės liepsnoje
.... ieškokite žodžių, tikram jausmui nenaudokite klišių

Anonimas

Sukurta: 2009-07-30 17:51:44

vis dėl to – vis dėlto.

Jausmas lieka jausmu. Pabaiga patiko.

Vartotojas (-a): Mlle Rien

Sukurta: 2009-07-30 17:45:20

Per jausmu prizme labai graziai pateiktas vaizdas, man taip viskas ir susidelioja pries akis, o dar tos trumposios eilutes:
Galbut
Sirdies
Tu
Sniege
Gruodi
Galbut
Per daug

Apibendrindama - labai patiko:)

Anonimas

Sukurta: 2009-07-30 17:15:32

Savotiškai žavus ;)