Po drugio sparnu

Nebeverksiu...
Ašaros išdžiūvo.
Palikusi pėdas
Ant raudančio smėlio,
Nerimastinga siela
Ruošiasi pogulio.
Išskris...
Ten, kur svajos
Šildo nakties ramybę.
Kur mes visi:
Atėję, išėję, grįžtantys.
Po drugio sparnu...
Santaja

2009-07-30 14:55:31

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Ferrfrost

Sukurta: 2009-07-31 15:20:07

Visdėlto aš esu lyrikos megėja, nes tai tikra ir išgyventa. Malonu skaityti. Pavadinimas tikrai geras ir raminantis.

Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo

Sukurta: 2009-07-31 08:45:22

Po drugio sparnu, taip ir palytėjo švelniai ramiai. Patiko, perskridau.

Anonimas

Sukurta: 2009-07-30 20:29:18

...taip, metamorfozė...vėl grįšime į gražų Skrydį... Kada nors visi be išimties. Patiko.

Anonimas

Sukurta: 2009-07-30 18:51:35

Pavadinimas – kūrnio koziris, padedantis sukurti atmosferą, intrigą, galimybes naujai interpretacijai. Kartojimasis pavadinime šįkart nieko gero neduoda.

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2009-07-30 17:46:34

Atėję, išėję, grįžtantys.
Po drugio sparnu...
- suplazdena tas trapumas... minties ir būties.
raudantis smėlis taip pat patiko.
Susitaikymui, nusiraminimui... visas natūraliai jausmingai gražus.

Vartotojas (-a): Mlle Rien

Sukurta: 2009-07-30 17:46:21

Nelabai supratau, ar išties reikia tos paskutinės eilutės ir ar tinkamas pavadinimas?