Kodėl tiek daug jaunų žmonių vis labiau nemato prasmės gyventi, nieks nelaiko jų šiame pasaulyje, nes kai sunku, nėra rankos, kuri padėtų atsikelti, kai suklumpi.
Tau dabar gal 12-17 metų, tu toks jaunas nebenori gyventi, bet ar tikrai viskas taip jau blogai, kaip tau atrodo? Palauk, neskubėk, juk tereikia laiko ir viską gyvenime gali pakeisti, jau po kelių metų tau atrodys viskas kitaip, nei kaip dabar tau atrodo, kad nėra nė trupinėlio vilties...
Palauk, nors iki 21 metų, pamatysi, kaip viskas pasikeis, neskubėk išeit dėl nesėkmių mokykloj, dėl meilės be atsako, ar dar neatrastos, dėl paauglystės trūkumų slegiančios kartos, nemadingų drabužių, kažkokio kvailio patyčių, bukų žodžių, visa tai - laikina, netapk auka dvasios ubagų, kuriems nerūpi, kad kenti tu.
Nedaryk klaidos, kurios neištaisysi, laiko neatsuksi atgal, išeisi ir paliksi žmones, kurie tave myli su skausmu širdy. Paauglystės krizė daugumai sunki, bet, ją išlaukus, viskas būna daug geriau nei kada manei, kad bus anksčiau.
Paauglystės periode nesiimk spontaniškų veiksmų, kurie gali sugriaut tavo ateitį. Nenorėk visko iškart, nes taip nebūna.
Kartais pagalvok apie tuos, kurie tikrai nieko neturi, bet jie nori gyventi net mirties patale, nenori išeiti.
Tu jaunas žmogus, tau tavo problemos didelės, nes kiekvienam jo paties problemos didžiausios, nors kitiems iš šalies tai gali atrodyt tik niekai, bet palauk, pamatysi, aš tau pažadu - daug kas tavo gyvenime pasikeis, tik prašau, neskubėk išeit!

Tiesiog ta, kuriai tu rūpi...