Ši daina
Dar niekados neskambėjo,
Dėl to ji negali
Skambėt nei gerai,
Nei blogai,
O gali - - - ir išvis neskambėti...
Bet ima staiga
Netikėtai prabyla-
-byla, sudyla
Manoji bylà
Praeiviui ant delno,
Ant suoliuko
Naktėjančios Nidos
Marių behorizončių,
Širdžių besienio režimo,
Nepažabojamos komunikacijos,
Bendrabūvio,
Bendrakūrybos,
Nes dainą sukurti
Ne taip ir sunku,
Jei paneigi kūnų ribų
P-R-I-V-A-T-U-M-Ą,
Jei išapvalėji iš
Plekšniško mąstymo
Lėkšto plokštumo - - -
- - - Ne taip ir sunku
Sukurti dainą!
Jei ne dainą,
Tai bent jau
SKIE-ME-NĮ
Gali sukurti kiekvienas,
Nes kiek tų raidžių
Tam vargšui skiemeniui
Reikia...
O jei net skiemuo –
Per sunki užduotis
Lengvapėdiškai liaudžiai,
Svarbu nestuktelėt taško (.),
Na bent jau dvitaškį,
Varganą dvitaškį,
Tritaškį, daugtaškį,
Išlaisvėjimo daugtaškį - - -
Daug taškų palaipsniui
Žmonės pritaško, ištaško,
Išsiveržę iš savo plokštumo,
O paskui? – Negali ir žinoti...
- - -
Naktinis režimas,
O Nidoj naktinis režimas, –
Mūsų tarnystė,
Armija mūsų –
Žvejai,
Apsnūdę, budrūs
Žvejai
Tuščiais kibirais
Į marias išžygiuoja,
Nes ryte jiems reikia
Sugrįžti
Pripildyt GYVENIMO pūslę
Behorizončių marių
Gaiva, tamsa, šviesa ir
Ramybe...
Žuvys jiems –
Antraeilis dalykas
(Jei ne blogiau...),
Nes naktinio režimo kvapu
Mes ištarpę
Ant medinio suoliuko
Praeiviams atverčiam BYLĄ...
Nebyliai praeiviai
Sustoja, sustingsta,
Galiausiai prabyla,
Nes nieko jau šiąnakt
Nereikia praeiti
Nebepraeiviams –
Dalyviams
Naktinio režimo
Tarnystėj,
Armijoj mūsų.
Tamsoje gal drąsiau (?)
Nes pražysta vanduo,
Žibintai ir liustros,
Švyturiai-švyturėliai
Tarp žemės-dangaus
Levituoja...
- - -
Paryčiais
Iš Kuršmarių
Brenda amfibijos,
Vecekrugo smuklėj
Susmunka
Pailsėti nuo plekšnių
Plokščios pasaulėžiūros.
Amfibijos kvepia
Skenduolių, piratų, laivų
Viltimis,
Viduramžiais kvepia amfibijos...
Įkaušta sakų samagono,
Užsikanda kankorėžiais, skruzdėlėm arba
Kopom... ir
Tyliai linguoja, tyliai linguoja
Kaip pušys,
Supintos į Nerijos kasą...
- - -
O gruodžio trisdešimt pirmąją,
Prieš pat vidurnaktį
(Prieš Naująją Erą)
Ant Tomo Mano trobelės
Manų kruopos pabyra...
Be garso, be garso
Pabyra
Amžių sinergijos
Kruopos
Iš dangaus
Ant rašamojo stalo,
Nors čionai ne Egiptas,
Ne mirtis Venecijoje,
O gimimas –
NIDOJE.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-07-29 18:36:22
Hm. Taip, tikras eksperimentas. Pakankamanai drąsus, gaivališkas.
Anonimas
Sukurta: 2009-07-29 17:11:37
Kaip išspjautas pliūpsnis energijos. Kad ir ilgas darbas, bet visą laiką išlaikoma jėga. Ir garsiai skaitant skamba.
Vartotojas (-a): Ferrfrost
Sukurta: 2009-07-29 13:31:20
Turiningas ir prasmingas eilėraštis.
Ši daina
Dar niekados neskambėjo,
Dėl to ji negali
Skambėt nei gerai,
Nei blogai,
O gali - - - ir išvis neskambėti...
Taip sentenciškai ir filosofiškai. Geros eilės
Vartotojas (-a): cedele9871
Sukurta: 2009-07-29 11:22:09
Toks platus, kad pasiklysti. Sunkokai įkandamas retkarčiais mirgtuliuojantis ir netvirtas pamatas. Įspūdingai:
Užsikanda kankorėžiais, skruzdėlėm arba
Kopom... ir
Tyliai linguoja, tyliai linguoja
Kaip pušys,
Supintos į Nerijos kasą...
Anonimas
Sukurta: 2009-07-29 10:29:28
Žaviuosi, bravo daugybę kartų ir ilgai netylantys plojimai.
Dėkui už galimybę "Pailsėti nuo plekšnių plokščios pasaulėžiūros", bet tai dar ne išapvalėjimai, rizikuojant išsitaškyti į vieną tašką Dievo kilerio akyj.
Anonimas
Sukurta: 2009-07-29 10:13:44
...Kaip pušys, / Supintos į Nerijos kasą... puikus vaizdinys. Turtinga šio eil. Byla. Patiko.