Jūratė


Atrodo viskas lyg ir susitvarkė. Lina su Greta manęs nebeerzina, Aivaras manęs kažkodėl vengia, bet manau, kad tai yra gerai. Tėtis ir aš taip stipriai mylime vienas kitą, kad atrodo negalėtume vienas be kito. Mama neskambina, bet baigiusu tuo susitaikyti. Šiuo metu stoviu savo kambaryje prieš veidrodį su nauja kreminės spalvos suknele. Mano ausytes puošia senelės palikimas – perlų auskariukai. Ant kaklo puikuojasi vėrinys, kuriuo mama buvo pasipuošusi per vestuves. Nors tėtis sako, kad atrodau kaip princesė drįstu juo suabejoti. Galbūt esu graži, tačiau nelaiminga. Tiesa per tiek laiko pasikeičiau į gerąją pusę, tačiau draugų vis dar neturiu. Nesidžiaugiu netgi klasės vakarėliu. Jau žinau, kad tikslampinėsiu nuo kampo į kampą .
-   Laikas važiuoti,- išgirdau tėčio balsą.
Tėtis netgi pasisiūlė mane nuvežti nors iki mokyklos tik 3 kilometrai, tačiau jis nenorėjo, kad susiteptų suknelė.
    Mašina sustojo mašinų stovėjimo aištelėj. Tėtis paėmė mano drebančią ranką ir tvirtai suspaudė.
- Ko taip jaudiniesi, mažute?
- Viskas gerai tėti aš pati parsirasiu namo gali ramiai eiti miegoti. Iki.
Išlipau greitai, nes nenorėjau aiškinti tėčiui. Stengiausi eiti kuo lėčiau, bet nepavyko, nes mano žingsniai buvo labai spartūs. Kadangi aktų salė buvo pirmame aukšte greitai ją priėjau. Sukaupusi visą drąsą pravėriau duris. Triukšmas užgulė mano ausis. Muzika buvo parinkta tikrai nekokia. Bandžiau paieškoti kur būtų galima prisėsti, tačiau mane pamatė Aivaras ir priėjo pasilabinti.
- Šiandien labai gražiai atrodai, beje suknelė nuostabi, o jau auskarai,- žėrė man komplimentus..
- Ačiū, tu tai pat labai gražiai atrodai,- bandžiau nutraukti pokalbį.
- Eime pašokti,- tai pasakęs nusivedė mane į šokių aikštelę.
Nemokėjau gerai šokti valso. Tėtis kažkada bandė mane mokinti, tačiau nesu gera mokinė. Aivaras buvo geras šokėjas jis sukosi lyg vijurkas su manimi kartu. Nesupratau kaip galima pagal tokią muziką šokti valsą?
- Prašau tylos,- prašnekėjo klasės auklėtoja. Smagu, kad taip gausiai čia susirinkote. Manau pradėsime mūsų susibūrimą nuo Linos dainos. Prašau, Linute.
Kol Lina dainavo bendraklasiai šoko. Pasibaigus dainai klasės auklėtoja paskelbė šio vakaro karaliaus ir karalienės rinkimus. Į duotą lapelį reiėjo įrašyti berniuko vardą. To, kuris vertas tapti karaliumi, o jis pats išsirenka sau karalienę. Nesunku buvo įrašyti Aivaro vardą. Daugiau su jokiu berniuku iš klasės nesu bendravusi. Pamačiau Jutę stovint taigi nuėjau ją užkalbinti.
- Sveika,- gal žinai as jau yra tapę karaliumi ir karaliene anksčiau vykusiuose vakarėliuose?
- Labas, gražiai atrodai. Kaip ir visada Lina ir Kostas per visus vakarėlius tik jie ir tampa.
Prasidėjo lapelių peržiūra. Po, kurio laiko jau buvo aiškūs rezultatai. Klasė pas mus didelė 32 vaikai. O berniukų 16. Jaučiau, kad Aivaras šiais metais taps karaliumi, o Lina karaliene.
- Kantrybės dabar paskelbsiu rezultatus. Trečiąją vietą užėmė Linas! Plojimai jam! Antroji vieta atiteko Simukui! O dabar sensacija pirmąją vietą užėmė du kandidatai Kostas ir Aivaras! Prašome ant scenos!
Jaučiau kaip širdis ėmė daužytis krūtinėj. Kostas karaliene pasirinko Liną taigi Aivaras laisvas. Jau ruošiausi žengti žingsnius link scenos, tačiau išgirdau, kad Aivaras karaliene pasirinko Simoną. Negalėjau patikėti koks jis veidmainis. Su Simona jis netgi nebendravo. Ji tokia pati klasės tylenė kaip ir aš.  Man nebuvo daugiau čia prasmės likti taigi išėjau iš ten. Aš nebuvau pelenė ir mano batelis neprilipo prie marmurinių laiptų. Ir jo nesurado Aivaras. Sunkiausi buvo suprasti, kad Aivaras žaidė su manimi, o aš jį įsimylėjau net labai stipriai. Pradėjo lyti taigi nuėjau po medžiu pasislėpti. Gaila man buvo ne savęs, o dailios suknelės.
   - Labas,- po medžiu jau stovėjo ne kas kitas, o Aivaras.