Bunda pasaulis
ir aš kartu.

Per daug slėpiausi už žodžių.
Tik tylos užteko,
kur mano angelai
plunksnom virpina lyras
ir gitaros raudos
maloniais jausmais alsuoja.

Kai po naktinių kraustymųsi iš proto
ir daugybės klausimų:
„Ar verta?“
išsineriu iš suragėjusios odos.
Ar aš sapnuoju? Ar mes sapnuojame, brangioji? –
Taip.

Taip, sakau gyvenimui!
O daugybės norėjau.
Tik vieno užtenka.
Juk pagaliau bundu ir aš,
bunda ir mano pasaulis.
Juokis, brangioji.