Pramerkdamas kasryt akis žalsvas,
tu vieną ir tą patį vaizdą pamatai:
pilki aptriušę sienų dangalai ir krūvos popierių,
eilėm it raštais įmantriais primargintų žaviai.

Žodelių nuotrupos, minčių srautai,
Kur sakiniai, o kur tik menami jų junginiai.
Nebesurankioji šiandieną jau niekaip,
Ką vakar taip svajingai kūrei ir rašei.

Nusiraminki, varganas poete,
Tavosios sielos kūriniai,
Aplieti vynu, apdulkėję, purvini, liūdni,
Peržengs aptriušusias šio namo sienas,
Pavirs rūku ir
amžinybėje gyvens ramiai.