Taip, dažnai tėvų priverstinis stūmimas į neproduktyvią sąjungą nulemia moters nelaimę. Metai pakeičia santuokinį gyvenimą, bet ne visad į gerą. Graži ir prasminga, tauri lyrika. Tautosakiškumo jaučiasi tikrai. Nežinau ir kodėl aš apie Žemaitę pagalvojau, tiksliau apie jos kūrinį „Marti“.

atsargiai reikėtų vartoti žodį "nenuoširdu", nes patirtis - tai nebūtinai autorės konkretūs veiksmai, bet ir tai, kas tupi galvoje, širdyje, tačiau dar neišpildyta. taigi autorės domėjimasis tautosaka irgi yra savotiška patirtis. tad vargu, ar galima vienareikšmiškai teigti, kad šis tekstas yra "nenuoširdus" ar jame "persistengta".

Laiptuose, hm... Nuvylėt... Tuomet toliau reikės klausyti lietuvių filologijos profesorių... Juk jie neteisingai moko. Va taip ir nyksta šioj žemėj poetai... Vienaip ar kitaip, dėkinga už pastabas!:-)

mano konsultacijos brangios - ypač, jei reikia kartoti jau triskart:D

Na taip, aš juk dar visai jauna, jokių mokslų nebaigus, man tikrai reikia paaiškinti. Gyvenkime draugiškai ir padėkime vieni kitiems:-)

Atsiprašau, aš tikrai nesuprantu. Jūs turbūt tautosakos studijas baigusi, todėl gal galėtumėt paaiškinti, kodėl perlenkiau su tais motyvais, kurie, anot D. Saukos, B. Kerbelytės ir S. Skrodenio geriausiai atspindi jaunamartės skausmą? Kalbu ne apie literatūrinius ženklus, o tautosakos motyvus. Jei galit, padėkit jaunesnei ir kvailesnei.

Pakartosiu aiškiau (būna, kai kam prireikia): persistengei - kalbu ne apie rašymo procesą, o apie literatūrinius ženklus darbe: ir verkia, ir išvarytos, o kur dar tos pačios vėlės ir dar parduotos. Štai čia ir perlenkta. Neprimityvinki komentaro.

Žiogeli, tarmėms tiktų nebent „motinėla“, bet ir ji yra tik sena forma. Visa kita – grynai literatūrinė kalba:-)

Laiptuose, kaip aš galėjau persistengt, jei nė kiek nesistengiau?:-) Rašau dėl to, kad man smagu, malonu, tačiau ne tam, kad kažko pasiekčiau. Pastangų, ne taip, kaip Jūs, nededu jokių:-)

Ačiū komentavusiems!:-)

Kodėl, motinėla,
Godžiai krovei pasogą,
Skubėjai abi iš namų
Išvaryt?

Man viskas panašėja į tarmišką kūrybą...

ieškočiau tinkamesnio žodžio nei 'vėlės'. Jis man šiek tiek perspaustas, netinkantis pagal viso kūrinio žodyną. Nuo 'kodėl' man patiko, o pradžia pernelyg užkoduota specialiai nuotaikai, iškart nurodo, kas pabaigoje. To nereikia :)

Persistengei.

"... kodėl pas motulį pas brangių
sugrįžcie atgal negaliu ..."

Na, jau?

...vai kaip liūdnai...labai gražus pavadinimas. įtaigiai nuverkta :(