Nubraukim ašarą nuo skruosto,
Vaikams grąžinkim pasaką,
Kurios nesekė nei mama, nei tėtė,
Įbruko į pasenusią knygą.
Ir patys basi paliko atverstus lapus,
Išplėšė gražiausius puslapius, išėjo
Užverktom akim, visą meilę pasiliko
Sau, ir šitaip vis į kitą pasaką brido.
Nuprauskim, užjauskim sustingusias
Širdis, vaikams grąžinkim pasaką.
Dievas geras ir taip kitų klaidas atleis,
Nebijokim savo meilės dovanoti.
Užklokim savo rūbu,
Kai meilės neužtenka,
Priglauskim prie širdies
Vaikams grąžinkim pasaką.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-07-25 23:21:42
Man pasiliko tiek iš viso išsakyto skaudulio:
Užklokim savo rūbu,
Kai meilės neužtenka
Anonimas
Sukurta: 2009-07-25 15:22:40
Įbrūko – įbruko
Nebijokim savo meilę dovanoti – savo meilĖS dovanoti
Nelabai eilėraštis vaikams... Rimtas, eilėdara sunki...