Į delną – po kriauklę, ir eikim
Skandinti prakaitą nuo savo rankų,
Jei būsim tylūs, miegos dar laikas,
Karoliais puošim jį – jis nieko nesupranta.
Po to kantriai žibėsim kaip žvakės,
Kol gėlių žiedai nuo mūsų užsidegs,
Jie gali verkt, saulėtekį pamatę,
Todėl atsargiai mes nuvejam dienas.
Ir stovime tamsūs, kad niekas nejaustų,
Nes naktis šitaip stovinčias matėm.
Už tai, kad tokie laikini, nebebaus jau,
Mes turim ką saugot, nors niekas neprašė.
Ir skuba ašaros saldžios nuo žando,
Paliekam čia viską per naktį pasenti.
Aš nežinau, iš kur šitiek laiko suranda
Žiedai nepravirkt ir naktim išgyventi...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Astra
Sukurta: 2009-07-24 22:53:34
Skaičiau kelis kartus. Labai patiko!
Anonimas
Sukurta: 2009-07-24 22:14:13
Pavadinimas ir man labai gražus, ir šiaip eilėraštis man patiko ;)
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2009-07-24 21:16:29
Puikiai išsaugotas akimirkos trapumas, naktis jaučia ne protu, o širdimi...bet kaip ją išsaugoti palaimos akimirką?..nekaltus rasotus žiedus...
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2009-07-24 19:59:23
Migdyti laiką... Pati mintis gražiai išreikšta, ir šiaip yra gražių eilučių, netgi įdomių, kaip
Už tai, kad tokie laikini, nebebaus jau,
Mes turim ką saugot, nors niekas neprašė. o
paskutinis posmelis tiesiog įsimintinai žavus:)
tik vietoj "žando" - vis tik "skruosto" būtų daug gražiau. (jei derėtų...)
Anonimas
Sukurta: 2009-07-24 19:18:14
Aha, pabaiga tai tikrai.
Ritmingai susiskaitė, jausmiškai. Visai nieko:-)
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2009-07-24 16:57:10
aga,pabaiga - yyyyypač...
Vartotojas (-a): Ferrfrost
Sukurta: 2009-07-24 15:36:55
Ramybe ir jaukumu dvelkia sis eilerastis, bent jau man. Toki noretusi pries miega paskaityti:)
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2009-07-24 14:22:31
Aš nežinau, iš kur šitiek laiko suranda
Žiedai nepravirkt ir naktim išgyventi...
PATIKO :)