Kai nemiegi dvi naktis
ir smilkstanti cigaretė primena
apie kūnišką tuštybę,
žvilgsnis ištirpsta lango stikle,
nes net sapnuodamas nematysi žvaigždžių,
kurias siūlo gyvenimas.

Pienių pūkai kutena gerklę
ir loja šunelis skausmą,
kurį abu jaučiat.
Nes ne čia, ne materialiame pasauly
gyventi esat sutverti.

Ir, kai nemiegi dvi naktis
dėl to, kuriam esi pasižadėjęs,
nei vynas, nei vanduo
neskandina gėlos.
Kai nejučia pakimba siela
tarp pirštų ir molberto:
ne čia, ne ratan alsuoji!
visgi sapno kaip išganymo
ar lietaus sausose akyse
tyliai lauki.
Kur teptukas tepriklauso tau,
kur šunelis į žmogų kaip sau lygų atsidūsta :
- Čia mano sparnai bei žvaigždės,
čia mano taip trokštama laisvė.