Lyja – aš tavo mažytis
Geltonas ruduo
Ant nenuoramos žemės,
Ant vasara kvepiančio tako.
Kai lyja – nuvingiuoja tarp pirštų
Tavo draugas ruduo,
Lyg bučiuotum žvilgsniu:
Ir šilta, ir šlapia...
Mano vasara,
Bėk su manim
Dar dvidešimt žingsnių,
Iki švelniai priglusi.
Mano vasara,
Bėk per pasaulį žvilgsniu,
Juk nelyja,
Tik aš rytuose ramus atsibusiu...
Mano vasara,
Prasilenksim, kai pievose vėjas dainuos
Tavo dainą iš pievų
Horizontams sudėtą.
Mano vasara,
Tavo pirštuose miega geltonas ruduo,
Dvidešimt žingsnių,
Ir juokas girdėtas
Tai aš...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): jane doe
Sukurta: 2009-07-20 12:36:36
toks lengvas ir skriejantis. manau, to ir buvo siekta šiuo eiliumi.
žodžiai pasiima skaitantįjį su savimi.
Anonimas
Sukurta: 2009-07-20 00:00:30
pirmas stulpelis lyg ir paperka nuoširdumu, bet likusiuose tie patys įvaizdžiai šimtus kartus girdėti įvaizdžiai nieko nebesukuria. tiesiog nubėga ta vasara vasara vasara...
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2009-07-19 22:19:54
Mano vasara,
Bėk su manim
Dar dvidešimt žingsnių,
Iki švelniai priglusi.
Telydi vasarėlė ir gera nuotaika. Jauku ir kvepia lietaus lašais... :)
Anonimas
Sukurta: 2009-07-19 22:05:39
Paskutinė eilutė iššaukia palyginimą.
Vartotojas (-a): Sniegas
Sukurta: 2009-07-19 21:02:19
neturejo. Bet jei jau lyginat, tai man didele garbe...
Anonimas
Sukurta: 2009-07-19 21:00:12
Gerb. poeto V. Kernagio daina „Nenusigąsk, tai aš“ įtakos neturėjo?
Išeitų visai nieko dainelė.