(paskutinė rikiuotė I)
...į karštą smėlį kraujas nesigers –
ir lyg apgaus, bet t u apgirsi
ir girdėsi ne mirguliavimą
kaitros – į skraistę
perplėšto dangaus
vyniosi s a p n ą į pavėsį
atneštu vynu pagirdys r a n k o s
tiesiančios ąsotį
sklidiną t y l o s
akimirką prisotintą
regėsi – – –
lyg tamsoje į tamsą
kas sulos
ar mos ir ves
per dykumą –
per karštą smėlį...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-04-02 17:44:42
fantastika. tiesiog. toks giliai einantis. ir taip virtuoziškai paprastais žodžiais žongliruoji, o tokie skausmingi, gilūs vaizdai prisikelia. karštas...
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2009-07-23 11:45:29
ąsotis,sklidinas tylos...
Tavo kalbėjimas visada ramus,nerėksmingas...
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2009-07-20 17:13:03
Lyg ištvermės išbandymas... Išraiški būsena, o per ją ryškiai mirguliuojančiai kaitrios dykumos vaizdai veriasi... Ypač patiko vaizdiniai - į skraistę/perplėšto dangaus/vyniosi s a p n ą į pavėsį,
ąsotis, sklidinas tylos.
Gražus kūrinys.
P.S. tik pavadinimas ir tuoj pat tas pat skliausteliuose liko mįslinga:)
Vartotojas (-a): jane doe
Sukurta: 2009-07-20 12:37:31
visa gražiai nuvilnija į pabaigą tarsi išrišimą
Anonimas
Sukurta: 2009-07-19 21:42:39
Jūsų eiles visuomet skaitau lėtai, dažnai ir keliskart. Ir daug tada perskaityt galima...
Skausmingas eilius... Gal nėra čia tiek svarbus karštis. Juk „į karštą smėlį kraujas nesigers – / ir lyg apgaus, bet t u apgirsi“. Tas paryškintas t u lyg sako, kad lyr subjektas sugers kraują, kurio dykuma atsisako. Ir tada ir prasisdeda vaizdiniai, skausmo, kančios, kraujo pilnose smegenyse.
Nerašysiu čia tolimesnės savo interpretacijos. Gal ji ne visai atitinka tikrąjį eilėraščio sumanymą, bet juk poezijoje svarbiausia ne aiškintis, o jausti. Ir kiekvienas tai daro savaip.
Vėl girtinas darbas!