Ką kalba žvaigždės su orchidėjomis,
Mums negirdėt.
Kartais gyvenimą iššvaistome vėjais
Ir nemokam mylėt.

Kai taps svajonės mums arbitražais,
Nenustokim tikėt.
Jau mėnuo ąsotyje išgręžtas rąžosi,
Ims sieloj tuoj šviest.

Ir būkime tylūs, ir būkime gilūs,
Ir mąslūs šiek tiek.
Jau lietūs nulijo ir žemė prigijo,
Ji žydi ant mano ir jūsų širdies.