languotos lankos...
...languotos lankos
už langų
užuolaidos siūbuoja
viñgiai, – – –
o geidžios mintys
pãskui marių vėją
žvejonės burtais
raganėja,
ėję – nepraėję
tarp krantų
užgintą vaisių
paridena
nakties rytėjimui
ties valanda aušros
nebus ribos
ir nepabos, –
langai, languos
užuolaidos – – –
siūbuoja vingiai...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-07-19 18:13:22
Nutvilkytas aušros :)
Vartotojas (-a): SalaDrugelis
Sukurta: 2009-07-17 08:24:24
Nuotaika...:)
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2009-07-17 05:52:37
Tarsi beribių "raganėjnčių" minčių, ėjusių - nepraėjusių, "pãskui marių vėją" "ridėjančių" atkarpa. Taip erdvu "žvejonei" ir ne tik... :) Nuo pradžios iki pabaigos nesibaigiančiai, tegul ir "languojančiai". Žavu.
Anonimas
Sukurta: 2009-07-16 23:13:53
Venkite pavadinime rašyti daugtaškius. O ir juo pradėti darbą - labai neprofesionaliai žiūrisi.
Darbas puikus.
Anonimas
Sukurta: 2009-07-16 22:20:26
Skambesys!
Pavadinimas, besibaigdamas daugtaškiu, ir eilėraštis, juo prasidėdamas, tarsi tęsia pradėtą mintį. Pakartojimas pavadinimą su pačiu eilėraščiu dar glaudžiau sujungia. Eilėračšio prasmei išryškinti labai tinka parinktas žodynas: žvejonė (ne šiaip kokia žvejyba!), vingiai, raganėja, rytėjimas... Viskas tarsi teikia liūliuojančio pajūrio vėjo toną.
LABAI gerai išsaugotas jausmas. Puikiai!