Dangaus obelys nužydėjo –
Žiedlapiai krinta į žemę,
O jų kritime – nė gūsio vėjo –
Žemė ir dangus santarvėj gyvena.
O jų kritime – nė krislelio pykčio,
Tik Viešpaties spindinti tiesos šviesa.
Aš taip norėčiau tave po obelim tom sutikti,
Nors tavo širdy obelis ta seniai nukirsta.