Obelys mąsto žiedais,
Akmenys – Viešpaties žingsniais,
Paukščiai mąsto sparnais,
Dangus sparnuose jų tvinksi.
Viešpats dar mąsto ženklais
Kelią, kurį pasirinksi.
Vienas tik tu nemąstai,
Nors atlygis tavo Jo mirksnis.
Žiede, išgertos taurės,
Tave aš pamerksiu į dangų.
Dievas ir tokį mylės,
Tarnavusį Jam gal tik rankom.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): jane doe
Sukurta: 2009-07-15 11:20:26
savita mintis ir žiūros kampas. bet yra taisytinų vietų
Vartotojas (-a): Cinamonas
Sukurta: 2009-07-14 20:02:31
Įdomus, tik kai kuriose vietose pakeisčiau..
Anonimas
Sukurta: 2009-07-14 19:15:54
Silpnai. Paskutinis posmas stipriausias. Pirmuosiuose dar labai jau įkyriai „mąstai“ kartojas.
Anonimas
Sukurta: 2009-07-14 17:04:57
Pirma eilutė puiki. Tik kartojamas „mąstau“ kiek sumenkina bendrą vaizdą. Reiktų pašlifuoti rimą.