Santrauka:
Konkursui > Nakties pasakos
Balta žvaigždelė krito
Svaiguly nakties
Ir klaidžioja lig ryto
Laukdama skirties.
Po šėmą pievų rūką
Mėnulio takeliu,
Lengvu lengvu lyg pūkas,
Išaustu sidabru.
Rasakilės surinko
Ašaras žvaigždės:
Jau ji į aukštą dangų
Pakilti negebės.
Naktižiedžių saulutės
Įsižiebė slapčia:
Žvaigždelės tos akutėm,
Nukritusios nakčia.
Balti laumelių kūnai
Sidabro sietuvoj.
Mėnuo dangaus bastūnas
Šukuoja plaukus joms.
Perlus rieškučiom beria
Į išpintas kasas.
Plaukai žvaigždelėm žėri –
Užburs kas jas suras.
Žvaigždelė metė žvilgsnį
Upokšnio sietuvon,
Aukšlele ji mirksniu
Neria gilumon.
O štai nubudęs vėjas,
Paskui ir blezdinga,
Žalia pieva nuskrieję,
Įžiebė liepsnas.
Žolynų dega ugnys
Gaisrenų žiedais.
Vėrėsi lig dugno
Užburta erdvė.
Lemtis naktim apspangus,
Pamiršo, kur žvaigždė.
Žiūrėk viltim į dangų –
Ji vėlei sužibės...
Ražas
2009-07-14 11:29:46
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-07-15 16:37:44
Susitvarkykite su savo klaidomis (gėda), įsisavinkite fonetinę balsių rašybą ir ne tik.
Publikuokite tik, kai klaideles `išgaudot`. Pradžiai - toks patarimas.
Vartotojas (-a): Saulėta naktis
Sukurta: 2009-07-15 12:11:53
gražu
Anonimas
Sukurta: 2009-07-14 21:24:50
Pasakiškas. Ir tos laumės taip gražiai su mėnuliu... Bet kažkodėl užstrigo „Naktižiedžių saulutės“. Neaiškiai patiko man jos:-)
Anonimas
Sukurta: 2009-07-14 21:18:33
...žvaigždėtai žavus.