Išsiveržė iš butelio kamštis
Kaip oru pasklidęs varpo gausmas
O vandens paviršium su raibuliais nuskriejęs akmuo
Nugarmėjo į dugną
Kaip lovoj baltos aistros protrūkis
Nubanguos dūsavimai
Saldus bučinys krentant žvaigždėms užliūliuos mus
Amūro strėlė kaip grandinė laiko mus
Švelnius žodžius šnabždu
Ne žiedlapiais, o spygliuotom rožėm kelias į laimę
Tikėkim
Gal kas pasikeis
Pamatysim !...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): obelaitė
Sukurta: 2009-07-12 12:31:35
Mažai meilės šiame...o gal jos tik tiek ir reikia?Pats minčių išdėstymas man patiko :)
Vartotojas (-a): Cinamonas
Sukurta: 2009-07-11 22:49:09
Kažkoks...įdomus, bet tuo pačiu lyg ir grubokas..;/
Anonimas
Sukurta: 2009-07-11 19:12:42
užliūliuos mus - laiko mus --> kurį nors mus išbrauk. Negražu.
O ir šiaip eilėraštis nepatiko. Aišku, galima būtų kabintis už tokių pasakymų, kaip "Amūro strėlė kaip grandinė laiko mus" ir teigti, kaip tai nuostabu, tačiau tai paprastas eilėraštis, nieko naujo. Autorius bando perteikti jausmą, o išeina tik jo aprašymas, naudojant jau nukalbėtas frazes (krentant žvaigždėms, švelnius žodžius šnabždu, rožėm kelias į laimę...). Šiandien buvau nusiteikusi pakiliai romantiškai, o šis eilėraštis net nuotaiką sugadino.