Įkaltas į laisvės pančius
Šuoliuoju gyvybės tiltu
Šalimais garsiai čežantis botagas
Atsigręžęs į nebūtį nusijuoksiu
Toks tuščias pasitikėjimas nučiuoš pagaugais
Aš būsiu niekas ir viskas
Šiame pasauly
Sėkmės pagautas
Skrisiu lyg lašas krentąs žemyn
Uždegs man meilę moteris
Suteiks jėgų skaityt ženklus dangaus
Švytės iš džiaugsmo veidas
Dalinsiuos gyvenimo patirtim
Linksmai praleisiu šioj Šventojoj.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-07-10 18:16:35
Nepatiko pabaiga, bet įstrigo tuščias pasitikėjimas į nebūtį žiūrint.
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2009-07-10 00:36:44
Didesnioji dalis įtikinama, patiko. Čia įdomiai perteiktos mintys. Pabaiga, mano supratimu, gerokai nuslydo. Galėjo būti įtaigiau.
Vartotojas (-a): obelaitė
Sukurta: 2009-07-10 00:30:56
Niekas ir viskas :)