Klausei,
kur kažką
kažkur
praleidome,
praėjome ką,
kai paslydome...
Neklausei, kodėl.
Tai ir gerai,
kad neklausei.
Atsakau -
(ne)žemės
klounams
žemiškosios
beždžionės
mėgsta mėčioti
bananų žieves
po kojomis.
Tu tik nepavark
atsikelti.
Tu tik nepavark...
---
Jei galėčiau, neščiau tave.
Deja, kaip ir tu griuvinėju
su tampriai priveržta
klouno kauke.
Prie žemės apspjaudyto
kruvino veido
savąjį glaudžiu...
Neklausk manęs
daugiau,mieloji.
Nieko neklausk.
Atsakymas ten,
kelio gale,
kur rasi ne tai,
ko tikėjais.
Bet rasi.
Ir tai bus
Tiesa.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2006-01-28 11:11:36
tarsi atviras laiškas. Jausmingas kalbėjimas, tikri išgyvenimai. Daugiau tinka jausmų skyreliui
Vartotojas (-a): Judy
Sukurta: 2006-01-27 23:43:01
Prasau pataisyti, jei galite, nezinau, kodel taip pasidare,kai pridejau kurini:(dekui.