Pamiršai tu mane, pamiršai,
Mano vardas išbluko, išblėso.
Juk prabėgo dienų nemažai...
Bet nepyk, jei sapne prisiliesiu
Lyg drugelis lengvu sparneliu
Prie žibinto giliausiąją naktį.
Nors alsavimu savo giliu
Prisiglaudęs bijosiu sudegti.
Tu nustebsi: dar šitaip anksti,
Kas gi žadina, kas tave kelia?
Bėgs per stiklą žingsneliai greiti,
Tai tik mažo drugelio vėlelė.
Gal tada prisiminsi mane
Ir nuslys ašarėlė per veidą.
Praeitis tarsi juostoj kine,
Ten ir meilė išėjusi braido.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): obelaitė
Sukurta: 2009-07-08 01:09:42
Švelniai nuvilnijo sugrįžimas drugeliu...puiku :)
Anonimas
Sukurta: 2009-07-07 18:50:56
Sutinku su Priežastimi. Man per saldžiai... Bet vis tiek 2 eilutės užstrigo:
Bėgs per stiklą žingsneliai greiti,
Tai tik mažo drugelio vėlelė.
Vartotojas (-a): Cinamonas
Sukurta: 2009-07-07 18:46:44
Man labai patiko paskutiniai du posmeliai:)
Anonimas
Sukurta: 2009-07-07 16:42:21
Primena S. Nėries kūrybą.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-07-07 15:07:19
Lyg drugelis lengvu sparneliu
Prie žibinto giliausiąją naktį.
Nors alsavimu savo giliu
Prisiglaudęs bijosiu sudegti.
...gražus...ypač antrasis stulpelis jaudinantis...